Karas – pats šlykščiausias ir neteisingiausias problemų sprendimo būdas, todėl kiekvienas, nešiojantis ne akmenį, o širdį turi (tiesiog privalo) kažkuo prisidėti, gelbėdamas siaubingas kančias kenčiančius žmones ir prisidėti prie to, kad klastingi kariniai veiksmai būtų nutraukiami.
Dar gilioje senovėje romėnų filosofas, imperatorius ir karvedys Markas Aurelijus yra pasakęs: ,,Žmonės yra sukurti vieni kitiems“. Žmonės turi jausti atsakomybę vieni už kitus, tam, kad atvertų taikai kelius į pasaulį ir neleistų realybei virsti pragaru. Gyvenimas yra tik vienas, aš tai suprantu kasnakt, galėdama užmigti po spingsinčiu dangaus skliautu ramybėje ir tyloje. Gyvenimas yra nuostabus, todėl niekas neturi teisės atimti iš kito žmogaus džiaugsmo, nesvarbu, kokie judėjimai veiktų aplink. Humanitarine teise privalome saugoti didžiausią turtą, kokį tik įmanoma turėti šiame pasaulyje – gyvybę.
1949 metų Ženevos konvencijos – kertinis akmuo ilgoje žmonijos karų evoliucijoje.
Tarptautinė humanitarinė teisė, kurios pagrindas ir yra 1949 metų Ženevos konvencijos ir jų papildomi protokolai:
- ginkluotų konfliktų metu saugo asmenis, tiesiogiai nedalyvaujančius karo veiksmuose: civilius, sužeistuosius, ligonius, karo belaisvius;
- siekia užkirsti kelią ginkluoto konflikto šalims naudoti neteisėtus metodus ar neproporcingą jėgą;
- formuoja dalį tarptautinės teisinės sistemos, kurios tikslas – išlaikyti žmogiškąjį orumą ir apsaugoti žmones nuo nežmoniško elgesio.
Apie šių tarptautinių sutarčių efektyvumą bei „sėkmę“ kalba daugybė ginkluotų konfliktų metu išsaugotų gyvybių, karo belaisvių, šeimų išsibarsčiusių dėl karo negandų ir vėl suradusių vienas kitą… Jų dėka „absoliutaus karo“ koncepcija, galiojusi dar II-ojo Pasaulinio karo metu, buvo panaikinta. Pasaulio valstybės vieningai apsisprendė: net karas turi ribas!
Visgi, Tarptautinės humanitarinės teisės dar laukia daug iššūkių, daug žmogiškųjų pastangų ir valios…
2010 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus kasetines bombas draudžiančiai konvencijai, kurios atsiradimo vienas iš variklių buvo Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimas, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto prezidentas Jakobas Kellenbergeris per diplomatus kreipėsi į pasaulio valstybes ragindamas teisiškai uždrausti bet kokią branduolinio ginklo panaudojimo galimybę. Pasak J.Kellenbergerio, beprecedentinę galimybę sumažinti branduolinio ginklo panaudojimo grėsmę, o galiausiai ir visiškai ją pašalinti, patvirtina tokie naujausi teigiami pokyčiai, kaip JAV prezidento B.H.Obamos ir Rusijos prezidento D.A.Medvedevo pasirašyta branduolinės ginkluotės mažinimo sutartis.
Nors pokyčiai ir vyksta, J.Kellenbergeris toliau skatina pasaulio valstybes nedelsti ir imtis konkrečių veiksmų, kad butų priimtas tarptautinis susitarimas teisiškai įpareigojantis uždrausti ir panaikinti branduolinį ginklą, nes, pasak Komiteto vadovo, jis sukeltų kur kas daugiau žalos nei atominės bombos, nuo kurių 1945 m. nukentėjo Hirošima ir Nagasakis.
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas pabrėžia, kad branduolinis ginklas negali būti suderinamas su Tarptautine humanitarine teise ir jos principais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą