2010 m. gruodžio 27 d., pirmadienis

Šaukiamas Kauno skyriaus narių susirinkimas



Šaukiamas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos (toliau – Draugija) Kauno skyriaus narių susirinkimas (toliau – Susirinkimas) 2011 m. sausio mėn. 12 d. 17 valandą Kauno miesto savivaldybės mažojoje salėje, adresu Laisvės alėja 96, Kaunas.

Darbotvarkė:
1. Dėl <...>
2. Dėl <...>
3. Dėl slaugomų asmenų.
4. Dėl Kauno skyriaus veiklos ir finansinės ataskaitų už 2010 m. patvirtinimo.
5. Dėl Kauno skyriaus dokumentų.
6. Dėl kreipimosi.
7. Dėl Kauno skyriaus Valdybos nario išrinkimo.
8. Kiti klausimai.

Visi nariai gali siūlyti darbotvarkę keisti, pildyti.



Kauno skyriaus l.e.p. sekretorė

2010 m. gruodžio 24 d., penktadienis

Sveikinimas

Šv. Kučių vakaro, šv. Kalėdų ir artėjančių Naujųjų metų proga visiems linkime tikėjimo ir pasitikėjimo savimi, savo darbais ir kasdieniniame gyvenime supančiais žmonėmis. Nes, būtent tie žmonės, kurie kasdieniniame gyvenime supa mus, kurie pataria, kurie padeda įgyvendinti įvairias idėjas, yra tikras stebuklas. Tikras Kalėdinis stebuklas. Manome, kad mes visi turime ne po vieną, o net po keletą nuoširdžių, mylimų Kalėdinių stebuklų.

2010 m. gruodžio 6 d., pirmadienis

Organizuojama akcija „Kalėdų šiluma iš Jūsų rankų“

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno skyrius bendradarbiaudamas su Kauno kolegija, Ringaudų jaunimo grupe ir iniciatyvine grupė LGBLT bei asociacija „Idėja Kaunui“ organizuoja akciją „Kalėdų šiluma iš Jūsų rankų“.

Akcijos tikslas atkreipti dėmesį į vienišus, pagyvenusius, ligotus, sunkiai gyvenančius žmones bei skatinti savitarpio pagalbą.

Akcijos metu Kauno rajono Ringaudų apylinkėje pagyvenusiems, vienišiems, ligotiems, sunkiai gyvenantiems žmonėms bus įteiktos dovanėlės.

Dovanėles į namus dienos metu pristatys Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno skyriaus, Ringaudų jaunimo grupės ir iniciatyvinės grupės LGBLT nariai gruodžio 16 dieną.

„Mes, kaip Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos nariai, siekiama padėti tiems, kam labiausiai reikia, nesvarbu kur, nesvarbu kada. Todėl nusprendėme šiais metais visą dėmesį skirtį Kauno rajone pagyvenusiems, vienišiems, ligotiems ir sunkiai gyvenantiems žmonėms“ – sako Henrikas, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno skyriaus narys.

Olga Jodelis, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno skyriaus pirmininkė, primena, kad ateinantys 2011 metai paskelbti savanorystės metais, todėl tikimasi, kad Kauno skyriaus narių, savanorių gretas papildys tie asmenys, kurie nori padėti nelaimės ištiktiems žmonėms nesitikėdami materialinės naudos sau.

Akcijos koordinatorius Asociacija "Idėja Kaunui"

2010 m. gruodžio 5 d., sekmadienis

TARPTAUTINĖ SAVANORIŲ DIENA



Raudonasis Kryžius propaguoja humanitarinę teisę ir humanizmo idėją.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija (toliau – Draugija) – viena didžiausių tarptautinių humanitarinių savanoriškų organizacijų veikianti Lietuvoje nuo 1919 m. sausio 12 d. (įkurta Kaune), o pasaulyje nuo 1863 metų.

Gruodžio 5 d. visas pasaulis mini TARPTAUTINĘ SAVANORIŲ DIENĄ, kuri savanoriams tapo profesine (nes savanoriai labai didžiuojasi būdami savanoriais) švente. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno skyrius nariai minint šią dieną, susirinko pabūti kartų, pasidalinti įspūdžiais savanoriaujant, gerdami puodelį arbatos.

Sveikiname visus su tarptautine savanorio diena.

Ačiū Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno skyriaus nariams ir partneriams, rėmėjams, globėjams, draugams už pagalbą vykdant savanorišką veiklą propaguojant humaniškumo idėjas.

Draugijos Kauno skyrius padeda sunkiai besiverčiantiems žmonėms, socialinėje atskirtyje esantiems vaikams, slaugo vienišus, sergančius pagyvenusius žmones, supažindina su humanitarine teise bei skatina humanizmą.

Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio narių judėjimo tikslas ginti žmogaus gyvybę ir orumą visame pasaulyje kartu propaguojant ilgalaikę taiką. Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio nariai, tai tie nariai, kurie skatinami gilaus vidinio poreikio padėti kitiems nesitikint materialinės naudos sau. Judėjimas paremtas humanistiniais principais ir pripažinta tarptautinės teisės ir papročių. Šis unikalus tinklas jungia visų pasaulio šalių žmones, kurie jaučia pareigą užkirsti kelią kančioms ir jas palengvinti, žmonės, kurie yra pasirengę ginti žmogaus gyvybę ir orumą. Nesvarbu kieno, nesvarbu kur, nesvarbu kada. Nepaisoma jokių politinių, rasinių, religinių, seksualinės orientacijos ar ideologinių skirtumų. Jokioms pažiūroms neteikiama pirmenybė. Nė vienas asmuo nelaikomas pranašesniu už kitus. Jokia įtaka ar spaudimas nepakeis šios nuostatos. Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimas yra daugiau nei sąjunga ar istorinė institucija, jis yra pasaulinis idėjinis įsikūnijimas. Idėjos, kad žmogaus gyvybė ir orumas yra vertybės, kurias reikia gerbti ir ginti nuo sunaikinimo, nesvarbu ar joms grasina žmonės ar gamta.

2010 m. lapkričio 27 d., šeštadienis

Kvietimas į konferenciją „Savanoriškos veiklos vystymas socialinių paslaugų sistemoje“

Kviečiame gruodžio mėn. 12 d. viešbutyje „Congress“ (Vilniaus g. 2, Vilnius) į konferenciją „Savanoriškos veiklos vystymas socialinių paslaugų sistemoje“.


DIENOTVARKĖ

9.00 – 10.00 Dalyvių registracija

10.00 – 10.15 Savanoriškos veiklos vystymas Jungtinių Tautų Vystymo programos Lietuvoje projekte „RENKAMĖS MES: profesijas ir savanorystę“
Skaidrė Račkauskienė, JTVP Lietuvoje, ES projektų koordinatorė, Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto lektorė.
Diana Stankaitienė, CIF prezidentė Lietuvoje, BĮ Kalipėdos socialinės paramos centro direktorė, Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto lektorė.

10.15 – 10.45 Savanoriškos veiklos situacija Lietuvoje: reglamentavimas ir piliečių dalyvavimas
Martinas Žaltauskas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius.

10.45 – 11.15 Europos savanorių tarnyba Lietuvoje: galimybės ir sąlygos
Saulius Valentinavičius, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros projektų koordinatorius.

11.15 – 11.45 Diskusijos, kava

11.45 – 12.00 Savanoriškas darbas socialinių paslaugų srityje – Vilniaus patirtis
Vaidotas Ilgius, Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ plėtros ir komunikacijos vadovas.

12.00 – 12.15 Savanoriškos veiklos sistemos kūrimo gairės
Tatjana Lobanova, Visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ direktorė.

12.15 – 12.30 Vadovų refleksija apie savanorišką veiklą socialinių paslaugų įstaigoje
Sigita Šergalienė, BĮ Kauno kartų namai, direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams.
Giedrimė Motiekaitytė, BĮ Kauno kartų namai, socialinė darbuotoja.

12.30 – 12.45 Savanorystė Ukmergėje
Sigita Bakanauskienė, BĮ Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras, direktorė.

12.45 – 13.00 Ar savanorystės plėtrą stabdo teisiniai barjerai?
Gintaras Armalis, BĮ Plungės nakvynės namai, direktorius.
Giedrius Kadziauskas, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.

13.00 – 14.00 Pietūs

14.00 – 14.30 Tarptautinės Brolijos Taryba (CIF) plėtojimo gairės Lietuvoje
Diana Stankaitienė, CIF prezidentė Lietuvoje, BĮ Kalipėdos socialinės paramos centro direktorė, Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto lektorė.

14.30 – 15.00 Diskusijos

2010 m. lapkričio 26 d., penktadienis

Kvietimas uždegti atminimo žvakutę

Pasaulinė AIDS diena minima nuo 1988 m. Šiais metais įvyko visų pasaulio šalių Sveikatos ministrų susitikimas, kurio metu nuspręsta keistis su šia liga susijusia informacija tarp medikų ir minėti gruodžio 1-ąją kaip kovos su AIDS dieną.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno skyrius kviečia visus, kuriems rūpi seksualinė sveikata anonimiškai atlikti ŽIV testą (apie ŽIV testo galimybę atlikti reikia kreiptis į šeimos gydytoją arba į AIDS centro gydytojus) ir į pasaulinės AIDS dienos minėjimą gruodžio 1 d. 18 val. prie Kauno miesto savivaldybės, uždegant atminimo žvakutę tiems, kurie mirė nuo šios klastingos ir kol kas neišgydomos ligos – AIDS.

Gruodžio 1 d. – pasaulinė kovos su AIDS diena. Nuo 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir taip prailginti gyvenimą. Sergančių AIDS ir nešiojančių ŽIV Lietuvoje irgi daugėja, todėl reikia susirūpinti brangiausiu žmogaus turtu – gyvybe.

Taigi nuo to laiko, kai buvo užfiksuoti pirmieji susirgimai, jau mirė beveik 40 milijonų vyrų, moterų ir net vaikų. Šiuo metu Lietuvoje išaiškinti 1708 ŽIV užsikrėtę žmonės. Esama įvairių teorijų, iš kur atsirado šis virusas, tačiau labiausiai pagrįsta yra ta, kad Afrikoje, žmonės, gerdami beždžionių kraują, užsikrėtė beždžioniška liga, kuri mutavo ir tokiu būdu atsirado ŽIV. Šiuo metu ŽIV yra dviejų tipų: ŽIV-1, paplitęs Afrikoje, ir ŽIV-2 – Europoje. Vienas nuo kito truputį skiriasi tuo, kad ŽIV-2 klinikiniai požymiai nėra tokie baisūs kaip afrikietiško ŽIV-1. Virusas, pažeisdamas imuninę sistemą, per kelerius metus sukelia AIDS, o žmonės miršta nuo peršalimo, plaučių uždegimo, išsekimo, gripo ir kitų ligų, nes organizmas tampa joms neatsparus.

Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad vyrai linkę manyti, kad apsisaugojimo priemonės būtinos tik draugystės pradžioje arba jos apskritai nebūtinos. Gydytoja Rūta Jarašūnienė, ilgą laiką dirbusi Lietuvos AIDS centre, šiuo metu bendradarbiaudama su ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija „Demetra“ skatina jaunus asmenis labiau rūpintis savo sveikata. Gydytoja akcentuoja saugių lytinių santykių svarbą kalbėdama su moterimis apie apsisaugojimo priemones, taisyklingą jų naudojimą.

Katalikų bažnyčia griežtai pasisako prieš apsisaugojimo priemones, arba jų naudojimą tik itin išimtinas atvejais, tačiau gydytojos Rūtos Jarašūnienės pozicija apsisaugojimo priemonių atžvilgiu kardinaliai skiriasi. Ji teigia, kad asmens sveikata turėtų labiau rūpėti ir sveikatos institucijoms, mat pastaraisiais metais neatliekami nemokami ŽIV tyrimai, tad informacijos apie ŽIV infekuotus asmenis, deja nėra.

Kalbėtis apie lytinę sveikatą, visada baugu ir nejauku, prabilus apie ŽIV ir AIDS problemas norisi bėgti, nuvyti mintis ir nemąstyti. Tikriausiai ne vienas iš mūsų susimąstėme apie ŽIV ir AIDS, tačiau mūsų pamąstymai dažniausiai tuo ir baigiasi, nesulaukus atsakymų į paprastus, tačiau dažnai neatsakytus klausimus.

Henrikas, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno skyriaus viešųjų ryšių vadovas, kartu su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno skyriaus valdybos nariais ir jos pirmininke Olga Jodelis sako, kad reikia skatinti iniciatyvas, kuriose būtų kalbama apie sveikatos prevenciją ir išreiškė viltį, kad iniciatyvos kils ne tik iš visuomenės, bet ir iš LR Sveikatos apsaugos ministerijos.

Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 127 nauji užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejai, iš kurių 24 moterims ir 103 vyrams. 89 asmenys (70,1 proc.) ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami injekcinius narkotikus, 20 asmenų (15,7 proc.) - heteroseksualių, 5 asmenys – homoseksualių lytinių santykių metu bei 13 asmenų užsikrėtimo būdas nežinomas.

Iš viso iki 2010 metų spalio 1 d. Lietuvoje diagnozuoti 1708 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių 1417 vyrų ir 291 moteris. Dauguma (72,2 proc.) ŽIV infekuotųjų asmenų Lietuvoje užsikrėtė ŽIV per injekcinių narkotikų vartotojimą, apie 14 proc. - heteroseksualių, apie 6 proc. – homoseksualių santykių metu bei 7,5 proc. užsikrėtimo būdas nežinomas. Šalyje registruotas vienas vaikas, kuris ŽIV užsikrėtė nuo ŽIV infekuotos motinos (perinatalinis perdavimas). Pagal amžių, dauguma naujai užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje priklauso 25 - 30 metų amžiaus grupei. Jauniausias užsikrėtęs ŽIV asmuo teturėjo 16 metų, vyriausias – 58.

Sergamumo ŽIV rodiklis Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų 2009 metais siekė 5,3 atvejus. Tuo tarpu to paties rodiklio vidurkis Europoje - 8,5 atvejai. Aukščiausi sergamumo ŽIV rodikliai užregistruoti Estijoje (30,7) ir Ukrainoje (35,4). Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, dominuojantis ŽIV plitimo būdas Europoje yra heteroseksualūs santykiai (43 proc.), injekcinių narkotikų vartojimas sudaro 22 proc., homoseksualūs santykiai – 18 proc., nenustatytas užsikrėtimo kelias – beveik 16 procentų ir perinatalinis ŽIV infekcijos perdavimas – apie 1 procentas. Pernai Europos regione nustatyti 127 ŽIV perdavimo atvejai per nesaugų kraujo perpylimą, transplantacijas ar kitas hospitalinės infekcijos perdavimo formas.

Per visą ŽIV infekcijos registravimo laikotarpį, paskutinė ŽIV infekcijos stadija – AIDS, Lietuvoje diagnozuota 263 asmenims. Iš viso nuo AIDS Lietuvoje mirė 85 asmenys. Sergamumo AIDS rodiklis Lietuvoje pernai siekė 1,1 atvejį 100 tūkst. gyventojų. Šis rodiklis toks pat kaip ir Europos regiono šalių vidurkis, tačiau žemesnis nei Rytų Europos regiono šalių vidurkis (1,8).

Lietuvoje visiems ŽIV užsikrėtusiems asmenims valstybė laiduoja (nemokamą) sveikatos priežiūrą, t.y. valstybės laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. ŽIV ligos gydymui reikalingų medikamentų poreikis kasmet auga. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, vieno paciento gydymui per metus antiretrovirusiniams vaistams vidutiniškai valstybė skiria nuo 26 iki 32 tūkstančių litų. 2007 metais VLK centralizuotai užpirko ŽIV ligos gydymui reikalingus atiretrovirusinius vaistus už 2 milijonus litų, o 2010 metais šis poreikis išaugo iki 2,8 mln. litų. Vidutiniškai dar apie vienas milijonas litų reikalingas ŽIV ligos eigos laboratorinei stebėsenai pagal patvirtintą metodiką. Prognozuota, kad valstybės išlaidos ŽIV ligos gydymui reikalingiems vaistams, kuriuos centralizuotai užperka VLK, po poros metų dar išaugs maždaug dvigubai. Taip pat kasmet didėja PSDF išlaidos, skirtos už suteiktas ambulatorines ir stacionarines paslaugas ŽIV infekuotiems žmonėms Lietuvoje.


Akcijos partneris: Iniciatyvinė grupė LGBLT


Šaltinis: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

2010 m. lapkričio 19 d., penktadienis

Šaukiamas Kauno skyriaus valdybos posėdis



Šaukiamas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos (toliau – Draugija) Kauno skyriaus Valdybos posėdis 2010 m. gruodžio mėn. 3 d. 17 valandą Draugijos Kauno skyriaus būstinėje adresu Laisvės alėja 48-3, Kaunas.

Darbotvarkė:
1. Dėl Draugijos Kauno skyriaus vykdomų, organizuojamų projektų, akcijų.
2. Dėl siūlymo Draugijos generalinei sekretorei patvirtinti asmenį Draugijos Kauno skyriaus sekretoriumi.
3. Dėl <...>
4. Dėl <...>
5. Kiti klausimai.

Visi Draugijos Kauno skyriaus Valdybos nariai gali siūlyti darbotvarkę keisti, pildyti.



Kauno skyriaus Valdybos pirmininkė

2010 m. lapkričio 14 d., sekmadienis

Pasaulinės diabeto dienos minėjimo video



Diabetas klastinga ir sunki liga, kuria 2010 m. sirgo daugiau kaip 285 mln. žmonių visame pasaulyje. Iš jų 26 mln. gyvena Europoje. Pagal gyventojų skaičių tai beveik aštuonios Lietuvos.

Mūsų šalyje šia klastinga liga serga maždaug 5 % gyventojų, tačiau ne visi tai žino - apie 100 tūkst. gyvena nė nenutuokdami, kad yra ligoniai.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno skyrius su Visuomenės sveikatos studentų draugija (VSSD) ir Lietuvos nefrologinių ligonių asociacija „Gyvastis“ rengė šios svarbios datos minėjimą.

Šių metų lapkričio 14 d., sekmadienį, nuo 10 iki 15 val. žmonės apsilankė PC “Akropolis” (Kaunas), kur buvo atliekami nemokami profilaktiniai gliukozės kiekio kraujyje tyrimai bei teikiama informacija apie diabetą. Renginio metu specialistai kvietė pasišnekėti ir apie organų donorystę, buvo galimybė pasirašyti donorų korteles.



2010 m. lapkričio 9 d., antradienis

Pristatomas socialinis projektas „Atrask savyje savanorį“

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos (toliau – Draugija) Kauno skyrius kartu su savanoriška jaunimo organizacija – asociacija „Idėja Kaunui“ sukūrė socialinį projektą „Atrask savyje savanorį“ („Find the volunteer inside you“), kuris vyks neribotą laiką ir už kurio vykdymą ir administravimą atsakingas socialinio projekto „Atrask savyje savanorį“ partneris asociacija „Idėja Kaunui“.

Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Gražina Jevgrafvienė ir Raudonojo Kryžiaus pirmininkas Romualdas Konstantinas Dobrovolskis pašalinti iš Raudonojo Kryžiaus, atšauti iš einamų pareigų




2010-11-05 Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos (toliau – Raudonasis Kryžius) Kauno skyriaus valdyba sudarė busimo Raudonojo Kryžiaus Kauno skyriaus valdybos posėdžio darbotvarkę, įtraukdami klausimą „dėl Dėl generalinės sekretorės Gražinos Jevgrafvienės, pirmininko Romualdo Konstantino Dobrovolskio elgesio, atšaukimo iš einamų pareigų bei pašalinimo iš narių“.

2010-11-09 vykusiame Raudonojo Kryžiaus Kauno skyriaus valdybos posėdyje, svarstant klausimą „dėl Dėl generalinės sekretorės Gražinos Jevgrafvienės, pirmininko Romualdo Konstantino Dobrovolskio elgesio, atšaukimo iš einamų pareigų bei pašalinimo iš narių“, nepasirodė kviesta Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė G. Jevgrafovienė ir pirmininkas R. K. Dobrovolskis, žodžiu pareikšdami, jog jie neketina pasisakyti dėl savo poelgių prieš Raudonojo Kryžiaus narius, nes jų manymu, jie yra Raudonojo Kryžiaus vadovai, o Raudonojo Kryžiaus nariai veikia savanoriškais pagrindais, todėl Raudonojo Kryžiaus nariai neturi reikšti pretenzijų dėl jų veiklos.

Pastebėtina, jog pagal LR Asociacijų įstatymo ir Raudonojo Kryžiaus įstatų nuostatas, Raudonojo Kryžiaus nariai priima sprendimus Raudonojo Kryžiaus veiklos ir kitais klausimas, jog Raudonojo Kryžiaus pirmininkas R. K. Dobrovolskis ir generalinė sekretorė G. Jevgrafovienė atskaitingi Raudonam Kryžiui ir jos nariams, kurie (nariai) veikia savanoriškais pagrindais, už kurią (veiklą) nariai negauna atliginimo. Tačiau Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė G. Jevgrafovienė gauna atlyginimą – 5.320,00 Lt, todėl Raudonojo Kryžiaus pirmininkas R. K. Dobrovolskis ir generalinė sekretorė G. Jevgrafovienė turi elgtis nekvailai, nearogantiškai, padoriai ir gerbti kiekvieną žmogų ir juo labiau Raudonojo Kryžiaus narį, kuris veikia savanoriškais pagrindais, vykdyti Raudonojo Kryžiaus narių sprendimus, laikytis LR Asociacijų įstatymo ir Raudonojo Kryžiaus įstatus.

Raudonojo Kryžiaus Kauno skyriaus valdyba, atsižvelgdama į esamas aplinkybes dėl Raudonojo Kryžiaus pirmininko R. K. Dobrovolskio ir generalinės sekretorės G. Jevgrafovienės veiksmų, vienbalsiai nutarė atšaukti R. K. Dobrovolskį ir G. Jevgrafovienę iš visų einamų Raudonajame Kryžiuje pareigų, pašalinti iš Raudonojo Kryžiaus narių (R. K. Dobrovolskį pašalinti iš Raudonojo Kryžiaus narių ir atšauti iš Raudonojo Kryžiaus pirmininko, vyriausiosios valdybos pareigų, G. Jevgrafovofienę pašalinti iš Raudonojo Kryžiaus narių ir atšaukti iš Raudonojo Kryžiaus generalinės sekretorės pareigų).

2010 m. lapkričio 5 d., penktadienis

Šaukiamas Kauno skyriaus valdybos posėdis



Šaukiamas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos (toliau – Draugija) Kauno skyriaus Valdybos posėdis 2010 m. lapkričio mėn. 9 d. 17 valandą Draugijos Kauno skyriaus būstinėje adresu Laisvės alėja 48-3, Kaunas.

Darbotvarkė:


1.      Dėl pareiškimo „Pareiškimas dėl <...>“.
2.      Dėl finansų komisijos išvadų.
3.  Dėl generalinės sekretorės Gražinos Jevgrafovienės, pirmininko Romualdo Konstantino Dobrovolskio elgesio, atšaukimo iš einamų pareigų bei pašalinimo iš narių. 
4.      Dėl virtualaus muziejaus. 
5.      Dėl „Atrask savyje savanorį“.
6.      Kiti klausimai.
Visi Draugijos Kauno skyriaus Valdybos nariai gali siūlyti darbotvarkę keisti, pildyti.