Kvietimas uždegti atminimo žvakutę

Pasaulinė AIDS diena minima nuo 1988 m. Šiais metais įvyko visų pasaulio šalių Sveikatos ministrų susitikimas, kurio metu nuspręsta keistis su šia liga susijusia informacija tarp medikų ir minėti gruodžio 1-ąją kaip kovos su AIDS dieną.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno skyrius kviečia visus, kuriems rūpi seksualinė sveikata anonimiškai atlikti ŽIV testą (apie ŽIV testo galimybę atlikti reikia kreiptis į šeimos gydytoją arba į AIDS centro gydytojus) ir į pasaulinės AIDS dienos minėjimą gruodžio 1 d. 18 val. prie Kauno miesto savivaldybės, uždegant atminimo žvakutę tiems, kurie mirė nuo šios klastingos ir kol kas neišgydomos ligos – AIDS.

Gruodžio 1 d. – pasaulinė kovos su AIDS diena. Nuo 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir taip prailginti gyvenimą. Sergančių AIDS ir nešiojančių ŽIV Lietuvoje irgi daugėja, todėl reikia susirūpinti brangiausiu žmogaus turtu – gyvybe.

Taigi nuo to laiko, kai buvo užfiksuoti pirmieji susirgimai, jau mirė beveik 40 milijonų vyrų, moterų ir net vaikų. Šiuo metu Lietuvoje išaiškinti 1708 ŽIV užsikrėtę žmonės. Esama įvairių teorijų, iš kur atsirado šis virusas, tačiau labiausiai pagrįsta yra ta, kad Afrikoje, žmonės, gerdami beždžionių kraują, užsikrėtė beždžioniška liga, kuri mutavo ir tokiu būdu atsirado ŽIV. Šiuo metu ŽIV yra dviejų tipų: ŽIV-1, paplitęs Afrikoje, ir ŽIV-2 – Europoje. Vienas nuo kito truputį skiriasi tuo, kad ŽIV-2 klinikiniai požymiai nėra tokie baisūs kaip afrikietiško ŽIV-1. Virusas, pažeisdamas imuninę sistemą, per kelerius metus sukelia AIDS, o žmonės miršta nuo peršalimo, plaučių uždegimo, išsekimo, gripo ir kitų ligų, nes organizmas tampa joms neatsparus.

Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad vyrai linkę manyti, kad apsisaugojimo priemonės būtinos tik draugystės pradžioje arba jos apskritai nebūtinos. Gydytoja Rūta Jarašūnienė, ilgą laiką dirbusi Lietuvos AIDS centre, šiuo metu bendradarbiaudama su ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija „Demetra“ skatina jaunus asmenis labiau rūpintis savo sveikata. Gydytoja akcentuoja saugių lytinių santykių svarbą kalbėdama su moterimis apie apsisaugojimo priemones, taisyklingą jų naudojimą.

Katalikų bažnyčia griežtai pasisako prieš apsisaugojimo priemones, arba jų naudojimą tik itin išimtinas atvejais, tačiau gydytojos Rūtos Jarašūnienės pozicija apsisaugojimo priemonių atžvilgiu kardinaliai skiriasi. Ji teigia, kad asmens sveikata turėtų labiau rūpėti ir sveikatos institucijoms, mat pastaraisiais metais neatliekami nemokami ŽIV tyrimai, tad informacijos apie ŽIV infekuotus asmenis, deja nėra.

Kalbėtis apie lytinę sveikatą, visada baugu ir nejauku, prabilus apie ŽIV ir AIDS problemas norisi bėgti, nuvyti mintis ir nemąstyti. Tikriausiai ne vienas iš mūsų susimąstėme apie ŽIV ir AIDS, tačiau mūsų pamąstymai dažniausiai tuo ir baigiasi, nesulaukus atsakymų į paprastus, tačiau dažnai neatsakytus klausimus.

Henrikas, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno skyriaus viešųjų ryšių vadovas, kartu su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno skyriaus valdybos nariais ir jos pirmininke Olga Jodelis sako, kad reikia skatinti iniciatyvas, kuriose būtų kalbama apie sveikatos prevenciją ir išreiškė viltį, kad iniciatyvos kils ne tik iš visuomenės, bet ir iš LR Sveikatos apsaugos ministerijos.

Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 127 nauji užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejai, iš kurių 24 moterims ir 103 vyrams. 89 asmenys (70,1 proc.) ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami injekcinius narkotikus, 20 asmenų (15,7 proc.) - heteroseksualių, 5 asmenys – homoseksualių lytinių santykių metu bei 13 asmenų užsikrėtimo būdas nežinomas.

Iš viso iki 2010 metų spalio 1 d. Lietuvoje diagnozuoti 1708 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių 1417 vyrų ir 291 moteris. Dauguma (72,2 proc.) ŽIV infekuotųjų asmenų Lietuvoje užsikrėtė ŽIV per injekcinių narkotikų vartotojimą, apie 14 proc. - heteroseksualių, apie 6 proc. – homoseksualių santykių metu bei 7,5 proc. užsikrėtimo būdas nežinomas. Šalyje registruotas vienas vaikas, kuris ŽIV užsikrėtė nuo ŽIV infekuotos motinos (perinatalinis perdavimas). Pagal amžių, dauguma naujai užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje priklauso 25 - 30 metų amžiaus grupei. Jauniausias užsikrėtęs ŽIV asmuo teturėjo 16 metų, vyriausias – 58.

Sergamumo ŽIV rodiklis Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų 2009 metais siekė 5,3 atvejus. Tuo tarpu to paties rodiklio vidurkis Europoje - 8,5 atvejai. Aukščiausi sergamumo ŽIV rodikliai užregistruoti Estijoje (30,7) ir Ukrainoje (35,4). Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, dominuojantis ŽIV plitimo būdas Europoje yra heteroseksualūs santykiai (43 proc.), injekcinių narkotikų vartojimas sudaro 22 proc., homoseksualūs santykiai – 18 proc., nenustatytas užsikrėtimo kelias – beveik 16 procentų ir perinatalinis ŽIV infekcijos perdavimas – apie 1 procentas. Pernai Europos regione nustatyti 127 ŽIV perdavimo atvejai per nesaugų kraujo perpylimą, transplantacijas ar kitas hospitalinės infekcijos perdavimo formas.

Per visą ŽIV infekcijos registravimo laikotarpį, paskutinė ŽIV infekcijos stadija – AIDS, Lietuvoje diagnozuota 263 asmenims. Iš viso nuo AIDS Lietuvoje mirė 85 asmenys. Sergamumo AIDS rodiklis Lietuvoje pernai siekė 1,1 atvejį 100 tūkst. gyventojų. Šis rodiklis toks pat kaip ir Europos regiono šalių vidurkis, tačiau žemesnis nei Rytų Europos regiono šalių vidurkis (1,8).

Lietuvoje visiems ŽIV užsikrėtusiems asmenims valstybė laiduoja (nemokamą) sveikatos priežiūrą, t.y. valstybės laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. ŽIV ligos gydymui reikalingų medikamentų poreikis kasmet auga. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, vieno paciento gydymui per metus antiretrovirusiniams vaistams vidutiniškai valstybė skiria nuo 26 iki 32 tūkstančių litų. 2007 metais VLK centralizuotai užpirko ŽIV ligos gydymui reikalingus atiretrovirusinius vaistus už 2 milijonus litų, o 2010 metais šis poreikis išaugo iki 2,8 mln. litų. Vidutiniškai dar apie vienas milijonas litų reikalingas ŽIV ligos eigos laboratorinei stebėsenai pagal patvirtintą metodiką. Prognozuota, kad valstybės išlaidos ŽIV ligos gydymui reikalingiems vaistams, kuriuos centralizuotai užperka VLK, po poros metų dar išaugs maždaug dvigubai. Taip pat kasmet didėja PSDF išlaidos, skirtos už suteiktas ambulatorines ir stacionarines paslaugas ŽIV infekuotiems žmonėms Lietuvoje.


Akcijos partneris: Iniciatyvinė grupė LGBLT


Šaltinis: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras