Stichinės nelaimės sukelti padariniai vis dar itin jaučiami rytiniame Balochistane, atokiame Pakistano regione, kuris jau ir taip buvo nualintas ginkluotų susirėmimų vykusių regione.
Balochistano gyventojams vis dar trūksta maisto, vandens, medicinos priemonių ir pastogės.
Vandeniui slūgstant ir lėtai traukiantis, apie 600 tūkst. dėl potvynių pasitraukusių gyventojų ketina grįžti į paliktus namus. Tiesa, dauguma gyventojų jų nebeturi.
Dera Allah Yaar, Jaffarabado rajono sostinė, yra vis dar užlieta potvynio. Viena stichinę nelaimę išgyvenusių gyventojų – 90 metų Murad Khatoon – gyvena su aklu vyru ir rūpinasi anūkais. Jos marčios gyvybę nusinešė potvynis, o sūnus liko atokiau nuo namų, atskirtas potvynio srovės ir kol kas negali grįžti pas artimuosius. Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto darbuotojams, ji teigė: „Neturiu nieko, kas dabar mumis pasirūpintų. Būstas ir visi daiktai buvo nuplauti potvynio srovės. Dabar bent turime maisto, mums dar reiktų drabužių ir vietos, kurioje su vaikais galėtume prisiglausti, kol grįš sūnus.“.
Pakistane yra nemažai tokių vietovių, kurių gyventojai liko tik su namų pamatais, visa kita nusinešė potvynio srovė. Pakistano Raudonojo Pusmėnulio draugija ir Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas skuba organizuoti humanitarinės pagalbos teikimą atokiose kaimų vietovėse, kad pasirūpintų tais, kurie per visą stichinės nelaimės laikotarpį dar nesulaukė jokios pagalbos.
Šiuo metu Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto pagalba Balochistano regione pasiekė virš 30 tūkst. žmonių, o per kitą mėnesį planuojama pasirūpinti dar 350 tūkst. nukentėjusiųjų.
Maistas, vanduo ir būtinieji buities reikmenys gyventojams dalinami pasitelkiant Raudonjo Kryžiaus savanorius.
Per visą Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio humanitarinės misijos laikotarpį Pakistane, pagalba suteikta 1,4 mln. nukentėjusių gyventojų Khyber Pakhtunkhwoje, Federacinės valdžios administruojamose genčių žemėse, Balochistane, Pakistano administruojamuose Kašmyro ir penkiuose Sindho ir Punjabo rajonuose.
Balochistano gyventojams vis dar trūksta maisto, vandens, medicinos priemonių ir pastogės.
Vandeniui slūgstant ir lėtai traukiantis, apie 600 tūkst. dėl potvynių pasitraukusių gyventojų ketina grįžti į paliktus namus. Tiesa, dauguma gyventojų jų nebeturi.
Dera Allah Yaar, Jaffarabado rajono sostinė, yra vis dar užlieta potvynio. Viena stichinę nelaimę išgyvenusių gyventojų – 90 metų Murad Khatoon – gyvena su aklu vyru ir rūpinasi anūkais. Jos marčios gyvybę nusinešė potvynis, o sūnus liko atokiau nuo namų, atskirtas potvynio srovės ir kol kas negali grįžti pas artimuosius. Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto darbuotojams, ji teigė: „Neturiu nieko, kas dabar mumis pasirūpintų. Būstas ir visi daiktai buvo nuplauti potvynio srovės. Dabar bent turime maisto, mums dar reiktų drabužių ir vietos, kurioje su vaikais galėtume prisiglausti, kol grįš sūnus.“.
Pakistane yra nemažai tokių vietovių, kurių gyventojai liko tik su namų pamatais, visa kita nusinešė potvynio srovė. Pakistano Raudonojo Pusmėnulio draugija ir Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas skuba organizuoti humanitarinės pagalbos teikimą atokiose kaimų vietovėse, kad pasirūpintų tais, kurie per visą stichinės nelaimės laikotarpį dar nesulaukė jokios pagalbos.
Šiuo metu Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto pagalba Balochistano regione pasiekė virš 30 tūkst. žmonių, o per kitą mėnesį planuojama pasirūpinti dar 350 tūkst. nukentėjusiųjų.
Maistas, vanduo ir būtinieji buities reikmenys gyventojams dalinami pasitelkiant Raudonjo Kryžiaus savanorius.
Per visą Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio humanitarinės misijos laikotarpį Pakistane, pagalba suteikta 1,4 mln. nukentėjusių gyventojų Khyber Pakhtunkhwoje, Federacinės valdžios administruojamose genčių žemėse, Balochistane, Pakistano administruojamuose Kašmyro ir penkiuose Sindho ir Punjabo rajonuose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą