2010 m. rugpjūčio 31 d., antradienis

2010-ieji – Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai

2010-ieji – Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai - suteikia mums galimybę daugiau dėmesio skirti skurdo ir socialinės atskirties problemoms ir skatina atvirai kalbėti apie skurdo ir socialinės atskirties realybę, jos mastą ir pasekmes. Negalime pamiršti, jog esame visi atsakingi už tai, kad Lietuvoje kas penktas gyventojas patiria skurdo riziką.


Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno komitetas kartu su Nacionaliniu skurdo mažinimo organizacijų Tinklu š.m. rugsėjo 16 d. siekia surengti 30 min. trukmės socialinę akciją Kauno miesto centre, kurios metu baltai apsirengusių žmonių atliks flash-mob akciją bei su atitinkama atributika atkreips visuomenės dėmesį į skurdo ir socialinės atskirties situaciją šalyje.


Šis renginys vykdomas dėl to, jog rugsėjo 13-19 dienomis Lietuva yra Europos Sąjungos dėmesio centre („focus week“), minint skurdo ir socialinės atskirties metus. Dauguma ES žurnalistų ir Europos Komisijos atstovų vertins Lietuvos socialinės politikos situaciją bei stebės įvairius vykdomus renginius Lietuvoje.


Ši socialinė akcija yra 2010-ųjų Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų programos renginių ciklo dalis. Įgyvendinant nacionalinę 2010-ųjų Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi mėtų programą, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas vykdo projektą “Skurdo mažinimo formulė 10x10=0", kurio tikslas skatinti ir stiprinti vietos lygmens bendruomenių vaidmenį bei įsitraukimą į socialinę ir pilietinę veiklą, siekiant sumažinti egzistuojančią socialinę atskirtį bei vaikų skurdą. Visos projekto veiklos susietos su 2010-ųjų- Europos Skurdo metų tematika. Projekto šūkis - skurdo mažinimo formulė 10 x 10 = 0 reiškia, kad per 10 projekto mėnesių bus išryškintos pagrindinės skurdo problemos ir jų įveikimui skirti veiksmai bei per 10 metų skurdo lygis pasieks 0. Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų įgyvendinant Europos metų programą.


Raudonasis Kryžius propaguoja humanitarinę teisę ir humanizmo idėją. Jeigu jums šios idėjos artimos, tapkite Raudonojo Kryžiaus Kauno komiteto NARIU.


2010 m. rugpjūčio 29 d., sekmadienis

Besitęsiančios liūtys sparčiai didina humanitarinės pagalbos poreikį Pakistane

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimas aktyviai veikiantis potvynių nuniokotame Pakistane išreiškė susirūpinimą dėl vis didėjančio atotrūkio tarp turimų humanitarinės pagalbos resursų ir nukentėjusių gyventojų poreikių.


„Nelaimės sukeltų padarinių mastai reikalauja ne tik didelių resursų, bet ir itin aktyvaus valstybės bei vietinių ir tarptaunių organizacijų bendradarbiavimo. Turime kalbėti ne tik apie žmonių gyvybes ir pagalbą reikalingą šiandien, bet paruošti ilgalaikį veiksmų planą potvynių sugriautų gyvenviečių atkūrimui. Stichijos sukeltiems padariniams likviduoti reikalinga skubi donorų parama.“ – vizito Pakistane metu teigė Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos Generalinis sekretorius Bekele Geleta.


Raudonojo Kryžiaus teikiama humanitarinė pagalba jau pasiekė daugiau nei 250 000 žmonių, tačiau pagalbos vis dar laukia šimtai tūkstančių nukentėjusiųjų. Medicininė pagalba suteikta daugiau nei 50 000 asmenų, intensyviai kovojama su stichijos paveiktame regione plintančiomis žarnyno ligomis. Daugiau nei 200 000 gyventojų aprūpinti maisto atsargomis, kurių turėtų užtekti vienam mėnesiui, 150 000 žmonių suteikta pastogė ir būtiniausi buities reikmenys, nuolat teikiamas geriamasis vanduo. Nelaimės zonoje humanitarinę misiją vykdo 1 340 Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio darbuotojų.


Šiuo metu didžiausius iššūkius humanitarinei misijai Pakistane vykdyti lemia sugriauta šalies infrastruktūra ir besitęsiantys potvyniai šalies pietuose, kurie apsunkina priėjimą prie daugelio stichijos nusiaubtų gyvenviečių.




Raudonasis Kryžius propaguoja humanitarinę teisę ir humanizmo idėją. Jeigu jums šios idėjos artimos, tapkite Raudonojo Kryžiaus Kauno komiteto NARIU.


2010 m. rugpjūčio 19 d., ketvirtadienis

Rugpjūčio 19-oji Pasaulinė Humanitarinė diena!

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija (prieš 91-rius metus įkurta Kaune) jau 91-rius metus vykdo humanitarinę misiją Lietuvoje, teikdama pagalbą socialiai pažeidžiamiems žmonėms Lietuvoje ir už jos ribų, skatindama pagarbą žmogui nepriklausomai nuo jo tautybės, rasės, tikėjimo, lyties, seksualinės orientacijos ar politinių pažiūrų.


Dėkojame visiems už pagalbą ir paramą puoselėjant humanitarines vertybes!


Raudonasis Kryžius propaguoja humanitarinę teisę ir humanizmo idėją. Jeigu jums šios idėjos artimos, tapkite Raudonojo Kryžiaus Kauno komiteto NARIU.


Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio narių judėjimo tikslas ginti žmogaus gyvybę ir orumą visame pasaulyje kartu propaguojant ilgalaikę taiką. Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio nariai, tai tie nariai, kurie skatinami gilaus vidinio poreikio padėti kitiems nesitikint materialinės naudos sau. Judėjimas paremtas humanistiniais principais ir pripažinta tarptautinės teisės ir papročių. Šis unikalus tinklas jungia visų pasaulio šalių žmones, kurie jaučia pareigą užkirsti kelią kančioms ir jas palengvinti, žmonės, kurie yra pasirengę ginti žmogaus gyvybę ir orumą. Nesvarbu kieno, nesvarbu kur, nesvarbu kada. Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimas yra daugiau nei sąjunga ar istorinė institucija, jis yra pasaulinis idėjinis įsikūnijimas. Idėjos, kad žmogaus gyvybė ir orumas yra vertybės, kurias reikia gerbti ir ginti nuo sunaikinimo, nesvarbu ar joms grasina žmonės ar gamta.

2010 m. rugpjūčio 14 d., šeštadienis

LRKD Kauno komitetas: pasidalinkime humaniškumu

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno komitetas propaguoja humanitarinę teisę ir humanizmo idėją.


LRKD Kauno komiteto nariai, savanoriai pasidalins troškiniu su Kauno miesto svečiais ir gyventojais nekomerciniame renginyje „KAUNO NAKTYS: kultūra ir aš“, vyksiantis rugsėjo 4 d.


Plačiau apie renginį rasite paspaudę čia: „KAUNO NAKTYS: kultūra ir aš“.


2010 m. KAUNO NAKTYS: kultūra ir aš“ reklaminis klipas.



Panaudota 2009 m. „KAUNO NAKTYS“ video medžiaga.


2010 m. rugpjūčio 12 d., ketvirtadienis

Raudonasis Kryžius perspėja dėl gilėjančios krizės Pakistane

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimas išreiškė susirūpinimą dėl vis gilėjančios humanitarinės krizės potvynių nuniokotame Pakistane. Plečiantis stichinės nelaimės mastams, didėja atotrūkis tarp turimų pagalbos resursų ir nukentėjusių gyventojų poreikių. Šiuo metu priskaičiuojama 14 mln. nukentėjusių žmonių, 720 000 sugriautų pastatų. Besitęsiantys lietūs didina maisto, pastogės, gyvenviečių sanitarijos poreikius.


„Nelaimės sukeltų padarinių mastai reikalauja ne tik didelių resursų, bet ir itin aktyvaus valstybės bei vietinių ir tarptautinių organizacijų bendradarbiavimo. Turime kalbėti ne tik apie žmonių gyvybes ir pagalbą reikalingą šiandien, bet paruošti ilgalaikį veiksmų planą potvynių sugriautų gyvenviečių atkūrimui. Stichijos sukeltiems padariniams likviduoti reikalinga skubi donorų parama.“ – vizito Pakistane metu teigė Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos Generalinis sekretorius Bekele Geleta.


Raudonojo Kryžiaus pagalba jau pasiekė 250 000 žmonių, kuriems suteikta pastogė bei užtikrinti būtiniausi poreikiai, medicininė pagalba suteikta 30 000 asmenų.


Šiuo metu didžiausius iššūkius humanitarinei misijai Pakistane vykdyti lemia sugriauta šalies infrastruktūra ir besitęsiantys potvyniai šalies pietuose, kurie apsunkina priėjimą prie daugelio stichijos nusiaubtų gyvenviečių.

Ženevos konvencijoms 61-eri

Karas – pats šlykščiausias ir neteisingiausias problemų sprendimo būdas, todėl kiekvienas, nešiojantis ne akmenį, o širdį turi (tiesiog privalo) kažkuo prisidėti, gelbėdamas siaubingas kančias kenčiančius žmones ir prisidėti prie to, kad klastingi kariniai veiksmai būtų nutraukiami.


Dar gilioje senovėje romėnų filosofas, imperatorius ir karvedys Markas Aurelijus yra pasakęs: ,,Žmonės yra sukurti vieni kitiems“. Žmonės turi jausti atsakomybę vieni už kitus, tam, kad atvertų taikai kelius į pasaulį ir neleistų realybei virsti pragaru. Gyvenimas yra tik vienas, aš tai suprantu kasnakt, galėdama užmigti po spingsinčiu dangaus skliautu ramybėje ir tyloje. Gyvenimas yra nuostabus, todėl niekas neturi teisės atimti iš kito žmogaus džiaugsmo, nesvarbu, kokie judėjimai veiktų aplink. Humanitarine teise privalome saugoti didžiausią turtą, kokį tik įmanoma turėti šiame pasaulyje – gyvybę.


1949 metų Ženevos konvencijos – kertinis akmuo ilgoje žmonijos karų evoliucijoje.

Tarptautinė humanitarinė teisė, kurios pagrindas ir yra 1949 metų Ženevos konvencijos ir jų papildomi protokolai:

  • ginkluotų konfliktų metu saugo asmenis, tiesiogiai nedalyvaujančius karo veiksmuose: civilius, sužeistuosius, ligonius, karo belaisvius;
  • siekia užkirsti kelią ginkluoto konflikto šalims naudoti neteisėtus metodus ar neproporcingą jėgą;
  • formuoja dalį tarptautinės teisinės sistemos, kurios tikslas – išlaikyti žmogiškąjį orumą ir apsaugoti žmones nuo nežmoniško elgesio.


Apie šių tarptautinių sutarčių efektyvumą bei „sėkmę“ kalba daugybė ginkluotų konfliktų metu išsaugotų gyvybių, karo belaisvių, šeimų išsibarsčiusių dėl karo negandų ir vėl suradusių vienas kitą… Jų dėka „absoliutaus karo“ koncepcija, galiojusi dar II-ojo Pasaulinio karo metu, buvo panaikinta. Pasaulio valstybės vieningai apsisprendė: net karas turi ribas!


Visgi, Tarptautinės humanitarinės teisės dar laukia daug iššūkių, daug žmogiškųjų pastangų ir valios…


2010 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus kasetines bombas draudžiančiai konvencijai, kurios atsiradimo vienas iš variklių buvo Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimas, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto prezidentas Jakobas Kellenbergeris per diplomatus kreipėsi į pasaulio valstybes ragindamas teisiškai uždrausti bet kokią branduolinio ginklo panaudojimo galimybę. Pasak J.Kellenbergerio, beprecedentinę galimybę sumažinti branduolinio ginklo panaudojimo grėsmę, o galiausiai ir visiškai ją pašalinti, patvirtina tokie naujausi teigiami pokyčiai, kaip JAV prezidento B.H.Obamos ir Rusijos prezidento D.A.Medvedevo pasirašyta branduolinės ginkluotės mažinimo sutartis.


Nors pokyčiai ir vyksta, J.Kellenbergeris toliau skatina pasaulio valstybes nedelsti ir imtis konkrečių veiksmų, kad butų priimtas tarptautinis susitarimas teisiškai įpareigojantis uždrausti ir panaikinti branduolinį ginklą, nes, pasak Komiteto vadovo, jis sukeltų kur kas daugiau žalos nei atominės bombos, nuo kurių 1945 m. nukentėjo Hirošima ir Nagasakis.


Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas pabrėžia, kad branduolinis ginklas negali būti suderinamas su Tarptautine humanitarine teise ir jos principais.